Atpratiname nuo sauskelnių

Visada skeptiškai žiūrėjau į vienkartines sauskelnes. Netgi vienas iš pirmųjų mano blogo įrašų buvo apie daugkartines sauskelnes .   Tikra...

Visada skeptiškai žiūrėjau į vienkartines sauskelnes. Netgi vienas iš pirmųjų mano blogo įrašų buvo apie daugkartines sauskelnes .  Tikrai nemeluosiu sakydama, kad visa "sauskelninį" laiką naudojausi tik daugkartinėmis sauskelnėmis. Pripažinsiu, jog vienkartinių naudojimas palengvino atitinkamą gyvenimo tarpsnį, tačiau vis tiek jausdavau kaltę kaskart maudama vaikui ant užpakaliuko tą "chemijos bombą".  Pati įsivaizduodavau, koks turėtų būti bjaurus jausmas, kai tau užmauna selofaninę plėvę "prifarširuotą" absorbuojančių  cheminių junginių.  Maži vaikai to jausmo išsakyti negali, bet pažiūrėkite, ar jomis patenkinti senukai, kuriems kuriamos tokios pačios "sauskelnės".
Taigi, galbūt dėl to labai didelio bjaurėjimosi ta chemija ir užsibrėžiau tikslą kuo greičiau vaiką atpratinti nuo "darymo į sauskelnes"- bet kokias, daugkartinės jos, ar vienkartinės. Ir mums pavyko- jau 1m. ir 2mėn. mano vaikas visus savo reikalus padarydavo į puoduką, mokėdavo išlaikyti ir pakentėti, kai reikia.
Mano sekmės receptas? Galbūt veiksmų nuoseklumas ir stiprus noras. Iš pradžių pradėjau stebėti, kuriuo metu mano vaikas padaro savo reikalus- tam, deja, teko paaukoti kilimus, ir grindis, bet žinant "švarius" kvapo išėmimo būdus- nebuvo viskas taip baisu :) Vaikui bėgiojant nuogu užpakaliu po namus pamačiau veiksnius, lemiančius poreikį daryti "sysiu" arba "kakų"- atitinkamas laiko tarpsnis prieš/po valgio, atsigėrus vandens, einant miegot ir t.t. Taigi sekantis žingsnis buvo "pagavimas" tų laikų :) Nuosekliai, kiekvieną kartą, užgniaužus tinginį 50 kartų vedžioti ant puoduko.  Žingsnis po žingsnio atsirado ir vaiko suvokimas, kad "sysalas" jau nebedingsta "nežinomybėje", kad ant jo galima paslysti ar užminti, kad negerai, kai namuose pilna balų, kad visai smagu ant to puoduko, kai mamytė dar šalia kažkuo įdomiu užima- tai knygute paskaito, tai žaisliuką atneša. Pagaliau- kaip smagu, kai užpakalis "neįvyniotas" į "pirtelę", o "kvėpuoja" apatinėse kelnaitėse.  Atpratinimo pamokose taip pat pasitarnavo ir daukartinės sauskelnės (juk jose visas "padarytas" reikalas jaučiasi, o ne dingsta, kaip vienkartinėse)- jas dar "del visa ko" uždėdavau einant "į žmones", tačiau po pirmojo mėnesio supratau, kad ir jų jau nebereikia, nes tas įpratimas daryti į puoduką tapo tokiu stipriu, kad net labai norint  geriau paprašyti, nei pridaryti į kelnes.
Tikiuosi, kad mūsų patirtis ir Jus įkvėps ankstyvam vaiko atpratinimui nuo sauskelnių, ir kad turėsite pakankamai laiko-noro-jėgų šiam nelengvam atpratinimo keliui ;)




You Might Also Like

0 komentarai (-ų)